Interviu Portalui tv3.lt

Portalo tv3.lt redaktorė-reporterė pateikė šiuos klausimus

Sulaukiau kelių Vilniaus mokyklų direktorių laiškų, jie gavo raštus iš Vilniaus miesto savivaldybės, kad turi pasirašyti naujas sutartis. Jos pasirašomos turi būti po Švietimo įstatymo pataisų, kuriomis įvedamos švietimo įstaigų vadovų kadencijos.

Direktoriai sako, kad raštuose juos nustebino du punktai: pirmas - jie turi pasirašyti naujas sutartis per penkias darbo dienas, nors siunčiama jau vėluojant gerokai nuo sausio 1 d. ir antras - esą, pasirašius šias sutartis, jų atleidimo atveju nebūtų mokamos išeitinės kompensacijos.

Ką galėtumėte pasakyti apie tai?

Kodėl jūsų manymu tik dabar pasirašomos tokios sutartys ir kodėl direktoriai jų taip bijo/nenori?

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidento Dainiaus Žvirdausko atsakymai

Dėkoju už pateiktus klausimus.

Lietuvos mokyklų vadovų asociacija vienija visų ugdymo įstaigų vadovus efektyviai ir aktyviai bendrai veiklai švietimo pertvarkai bei jos plėtrai, moksliniams tyrimams, keliant savo narių profesinį meistriškumą, skleidžiant sukauptą pedagoginio darbo, vadovavimo mokyklai patirtį, siekiant aukštos darbo kultūros ir t. t.

2017 m. buvo keičiamas Švietimo įstaigų vadovų darbo trukmės teisinis reguliavimas. Prezidentės inicijuotas įstatymo pataisas priėmė Seimas. Įstatymo priėmimo metu Lietuvos mokyklų vadovų asociacija siekė atkreipti Prezidentūros ir Seimo dėmesį į galimas tokių sprendimų neigiamas pasekmes. Vadovų asociacijos atstovai dalyvavo ir teikė pastabas susitikimuose Prezidentūroje, Seimo švietimo komiteto posėdžiuose ir kt. Nepaisant to Seimo nariai tik iš dalies atsižvelgė į mūsų pastabas. Ilgą patirtį turinčių vadovų kadencijų pabaigą išdėstė per 5 metus, o buvo norima pradėti atleidimo procedūras jau 2018 m. Lietuvos mokyklų vadovų asociacija nėra profesinė sąjunga ir neatlieka profesinėms sąjungoms nustatytas funkcijas. Todėl darbo sutarčių mokyklų vadovams keitimas yra pasekmė priimto Švietimo įstatymo ir buvo švietimo įstaigų vadovams iš anksto žinoma. Mano manymu, 5 darbo dienų terminas yra pakankamas apsispręsti, nes tuose raštuose nėra nieko, kas nenumatyta įstatyme. Kodėl Vilniuje raštai siunčiami dabar, ar tai neprieštarauja įstatymams- nesu kompetentingas komentuoti.

Atsakant į Jūsų klausymą dėl vadovų baimės, manau, kad tai natūralu ir žmogiška. Vadovai pasirinkdami šį darbą nežinojo, kad po kurio laiko jų darbo sutartys taps nebe nuolatinės, o terminuotos. Vadovai daugybę metų atidavė mokyklos vadybai ir švietimui ir tiek atidirbus, neturint socialinių garantijų ir naujų darbo pasiūlymų, jie gali likti be darbo. Susidaro įspūdis, kad Seimui priėmus tokio turinio teisės aktus tarsi duodama suprasti, kad dėl visų bendrojo ugdymo problemų yra kalti vieninteliai švietimo įstaigų vadovai. Ar tai yra teisinga? Ironiškai įsivaizduokite krepšinio varžybas, kurių metu, ketvirto kėlinio pabaigoje, teisėjas pareikštų, kad visi įmesti tritaškiai „staiga netikėtai“ perskaičiuojami į dvitaškius. Koks tuomet būtų požiūris į teisėjavimą?

Pagarbiai

Dainius Žvirdauskas

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas