Kalbiname lyderystės mitų griovėją, Kauno technologijos universiteto Inžinerijos licėjaus direktorių, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentą dr. Dainių Žvirdauską, kuris teigia, kad „Lyderystės samprata švietime esmingai kinta – nuo direktyvinės, charizmatinės, sandorių, pokyčių lyderystės pereinama prie įgalinančios ir įkvepiančios lyderystės. Įsivyrauja moderni nuostata – kurti lyderių visuomenę...“
Kaip ir kuo galima pagrįsti šį teiginį?
Šiuolaikinės organizacijos sudėtingų savo tikslų turi siekti didžiulės konkurencijos, nuolat kintančių technologijų ir išorės politinių veiksnių sąlygomis. Akivaizdu, kad esamas metas – tai nuolatiniai dideli pokyčiai.
Lyderis turi valdyti pokyčius, o ne pokyčiai jį ar tą bendruomenę, kuriai jis vadovauja. Metaforiškai kalbant, lyderis turi būti ant pokyčių bangos viršaus ir sklandžiai kreipti savo „laivą“ norima linkme. Norint būti ant „bangos“ būtina energija, drąsa, atsidavimas, tikėjimas, išmanymas, kūryba ir kt., o dar svarbiau – tas savybes turi turėti ar jas ugdytis turi visi organizacijos ar mokyklos bendruomenės nariai. Visi turi tikėti ir degti atliekama veikla. Tai, apie ką kalbu, galima vadinti ugdomuoju vadovavimu, bet aš labiau mėgstu kalbėti apie organizacinį mąstymą. Visi organizacijos nariai pagal savo galimybes turi būti įtraukiami į organizacijos tikslų kūrimą ir įgyvendinimą. Dažna ir veiksminga komunikacija, bendruomenių vadybos principų taikymas – tai galimas sėkmės receptas.
Kartais kalbama apie tiesioginį mokyklų vadovų priklausymą nuo politinių partijų, politikų siekį daryti įtaką mokyklų vadovų veiklai. LMVA konferencijoje atkreiptas dėmesys į nuolatinį mokyklos vadovo funkcijų gausinimą ir vadovo galios instrumentų menkumą. Kaip tokiomis aplinkybėmis lyderystei švietime tapti sisteminiu reiškiniu?
Visą interviu skaitykite Lyderių laiko svetainėje